Raidė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Raidė – abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.
Paprastai kiekvieną garsą žymime atskira raide: rytas, ritas; kąs, kas. Dažniausiai žodyje raidžių esti tiek kiek garsų, bet kartais raidžių yra daugiau.
Raidė i, eidama minkštumo ženklu, atskiro garso nesudaro: žodyje žiogas yra 6 raidės, bet tik 5 garsai, žodyje žiūriu yra 6 raidės, bet tik 4 garsai.
Priebalsiai c, č yra sudėtiniai garsai − afrikatos (= ts, tš). Tokie pat sudėtiniai garsai (afrikatos) yra dz, dž (dz = d + z; dž = d + ž), tik jie visada žymimi dviem raidėmis, o tariami kaip vienas priebalsinis dvigarsis.
Du vienodi ar panašūs priebalsiai dažniausiai žymimi abu, o tariamas vienas: iššoko; išsirpo. Skirtingi garsai kartais žymimi ta pačia raide, pavyzdžiui, žodyje bėgti rašome g, tariame k, o žodyje bėgo − g; žodyje brėžti rašome ž, tariame š.
Tas pats garsas kartais žymimas skirtingomis raidėmis: ū žymimas ū (jūs) arba ų (skųs), i − y (vys) arba į (drįs).
Kiekviena raidė priklauso kuriai nors rašto sistemai (pvz., lotynų, kirilicos) ir gali būti kelių kalbų abėcėlėse. Dėl to kalbant apie raides vengiama nurodyti jų priklausomybę kuriai nors kalbai. Pavyzdžiui, raidė Ą yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų abėcėlėje. Tačiau ji priskiriama tik lotynų rašto sistemai.