Aureolė
Aureolė (lot. aureola – spindįs ar auksinis vainikas), šviesratis, nimbas – šviesus ratas, vaizduojamas aplink figūrų paveiksluose ir statulų galvas. Tobulumo ir amžinumo simbolis. Seniau krikščionių kankinių galvos būdavo puošiamos laurų vainiku, tai buvo laimėjimo ženklas. VIII–IX a. šventiesiems pradėtos dėti aureolės. Didesnei garbei išreikšti dedama ne tik šviesi juosta, bet net platus ratas. Beatifikuotieji su aureole nevaizduojami, tuo juos norima atskirti nuo šventųjų, kanonizuotųjų. Kadangi aureolė yra amžinumo simbolis, anksčiau ji buvo dedama ir ant popiežių, karalių galvos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuviškoji enciklopedija. II tomas. Kaunas: Spaudos fondas, 1934.- p.262-263.